Vytautas Kairiūkštis

Dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas. Vytautas Kairiūkštis gimė 1890 m. lapkričio 14 d. Seinuose (Lenkija). Mirė 1961 m. birželio 13 d. Vilniuje.

1910–1912 m. mokėsi Ivano Trutnevo (Ivan Trutnev) piešimo mokykloje Vilniuje. 1912–1913 m. Maskvoje lankė K. Juono tapybos studiją, 1913–1916 m. Maskvos universitete studijavo teisę. Dailę studijavo 1917–1918 m. Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1920–1921 m. Aukštosiose meno ir technikos dirbtuvėse Maskvoje (pas P. Kuznecovą). Nuo 1924 m. lenkų dailininkų grupuotes „Blok“ narys. 1921–1937 m. mokytojavo Vilniuje (ir vadovavo savo įsteigtai Vilniaus lietuvių piešimo studijai), Panevėžyje, nuo 1937 m. – Kaune. 1931 m. baigė Vilniaus universitetą. 1940–1944 m. buvo Kauno kultūros muziejaus Meno skyriaus vedėjas. 1944–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (docentas – 1947). Nuo 1921 m. dalyvavo ir rengė parodas Lietuvoje ir Lenkijoje. 1925–1929 m. keliavo po Vakarų Europą.

Nutapė figūrinių kompozicijų („Koncertas kavinėje“ – 1921, „Pliažas“ – 1928, ciklas „Moterys paplūdimyje“ – 1928–1943, LDM), portretų (J. Basanavičiaus – 1922, „Kubistinis autoportretas“ – apie 1922 (LDM), motinos – 1945), peizažų („Vakaras Irkutske“ – 1920, „Vasara prie Anykštos ežero“ – 1938, 1942 (LDM), „Pievos vasarą“ – 1940, „Neris ties Vilniumi“ – 1956), natiurmortų („Natiurmortas su geltona vaza“, 1921). Sukūrė pastelių, piešinių, koliažų.

Ankstyvieji kūriniai – figūrinės kompozicijos – turi konstruktyvizmo, kubizmo, peizažai – impresionizmo bruožų. Paveiksluose natūros formos abstrahuotos, išryškinta geometrinių formų ritmika, siekiama vaizdo aiškumo, racionalios harmoningos kompozicijos. 2 ir 3 dešimtmečio paveiksluose ypač ryšku kubistinis formos ir erdvės traktavimas, pabrėžiama laužytos linijos, geometrinės suskaidytos formos, kontrastinių spalvų deriniai („Kompozicija“ –1922, „Suprematistinė kompozicija“ – 1922–1923). Vėlyvuosiuose paveiksluose vyrauja realistinė plastika, būdinga subtili formų modeliuotė, niuansuotų, švelnių spalvų deriniai („Debesuota vasaros diena“, 1952). Kiti darbai, saugomi LDM: „Ganykla pamiškėje“ (1940, LDM), „Vasara Trakų ežere“ (1940–1942, LDM), „Rugiapjūtė“ (1943, LDM), „Rudenėjant“ (1952, LDM), „Debesų studija“ (1954, LDM) ir kt.

V. Kairiūkščio kūryba išsiskiria intelektualumu, eksperimentų drąsa, novatoriškumu, grynos formos siekiu; ji padarė didelę įtaką moderniosios lietuvių dailės plėtotei.

(LDM informacija)