Kazys Šimonis

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1887 m. rugpjūčio 25 d. Starkonyse (Kupiškio r.). Mirė 1978 m. birželio 5 d. Kaune.

1907 m. įstojo į Šiaulių gimnazijos ketvirtą klasę, po metų – į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Mokėsi vargonuoti, domėjosi istorija, etnografija. 1909–1911 m. išvyko dirbti pas brolį į JAV. 1911 m. grįžo į Lietuvą ir buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje.

Tapybos mokėsi epizodiškai: pas Tadą Daugirdą (1908–1910 m.), tarnaudamas Rusijos kariuomenėje Kijeve, kur bendravo su vietos dailininkais (1911–1917 m.), Peterburge, Fedosejevo vakariniuose piešimo kursuose (1917–1918 m.).

1919 m. apsigyveno Kaune, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje. 1919–1924 m. dėstė piešimą ir dailyraštį Kauno „Aušros“ gimnazijoje, mokytojų kursuose. 1920–1921 m. mokėsi privačioje Adomo Varno dailės studijoje. 1923 m. Berlyne studijavo dailę.

1923–1924 m. dėstė piešimą Juozo Damijonaičio organizuotuose mokytojų kursuose. 1926 m. gavo Švietimo ministerijos stipendiją 2 metams Paryžiuje, bet mokslų nebaigė. 1934–1945 m. Kauno meno mokyklos (nuo 1941 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto) bibliotekos vedėjas. 1945–1950 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėjas. 1951–1959 m. Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) architektūros katedros laborantas.

Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, taip pat ekslibrių, plakatų, pašto  ženklų projektų, apipavidalino spektaklių, sukūrė tapytą dekoratyvinį pano Birštono svetainei (1938 m., pano neišliko), parašė autobiografinę atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959 m.). Rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus. Surengė individualių parodų: 1925, 1926, 1927, 1929, 1949, 1958, 1967, 1972, 1977 m. Kaune, 1925 m. Vašingtone,   Bostone,  Čikagoje, 1926 m. Rygoje, 1927 m. Klaipėdoje ir Paryžiuje, 1968, 1975 m. Vilniuje.

Savitai taikė savo laikmečio vyravusių meno srovių: kubizmo, ekspresionizmo, lučizmo išraiškos priemones. Ankstyvuojju kūrybos laikotarpiu K. Šimonis buvo paveiktas M. K. Čiurlionio įtakos, dažnai naudojo vaizdinius. Vėliau, kai susipažino su Vakarų Europos daile, didelį poveikį jam padarė vokiečių ekspresionistų, Bauhaus mokyklos dailė, ypač Ferenco Marko ir Lyonelo Feiningerio, stilizuoti, įvairiom kryptim krintančių šviesos pluoštų ir linijų suformuoti fantastiniai vaizdai. Gyvenant Prancūzijoje įtakojo primityvizmo mokyklos dailė.

Brandžiausias kūrybos laikotarpis prasidėjo 3-iojo dešimtmečio viduryje ir truko iki 4-jo pabaigos. Šiuo laikotarpiu stiprėja dailininko polinkis skaidyti daiktus, erdvę į geometrinius segmentus. Geometrinės formos, persmelktos šviesos blyksnio, skaido vaizdą mažyčiais kristalais. Didelę reikšmę savo kūriniuose dailininkas teikia šviesai.

Didžioji dalis geriausio dailininko kūrybinio palikimo išsklaidyta pas privačius asmenis.