KRISTINOS ASINUS PARODA

2020 02 11

MINTIES AVENUE

              Jaunosios kartos dailininkė Kristina Asinus (Asinavičiūtė, g. 1994) parodoje „Minties Avenue“ pristato per pastaruosius keletą metų sukurtus tapybos darbus. Juose vaizduojamos kasdienybės scenos, kuriomis siekiama per paprastus dalykus perteikti perkeltines reikšmes. Anot autorės, trumpam išjungus loginį mąstymą, vaizdai gali įgauti daugiau ir naujesnių prasmių.

              Tai jau antroji K. Asinus autorinė paroda. Ankstesnėje dominavo žmogus ir gamta. Dabar menama žmogaus figūra perkeliama į betonines miesto džiungles, kur jo egzistavimą byloja kambariniai augalai ir kitos buitinės detalės. Gamta išlieka, tačiau ji tap pat yra tampriai susieta su žmogaus ūkine veikla (paveiksluose ganosi karvės, kudakuoja vištos, driekiasi kaimo keliukai). Per keletą metų gana stipriai pakito ir koloritas. Pastelines, prigesintas spalvas, kiek besiliejantį vaizdą dabar keičia fovistinė tapymo maniera. Paveikslai ryškių, grynų, kontrastingų spalvų, atsiranda tam tikro konstruktyvaus suplokštinimo. Šioje beveik grynosios spalvos tapyboje išlenda menininkės universalumas, baigtų grafikos studijų įtaka: naudojama juoda kontūro linija, o kur jos nėra – spalvinės vaizduojamų objektų ribos tokios griežtos, kad optiškai akį apgaudinėja menamu kontūravimu. Paveikslo vaizdas konstruojamas spalvinių dėmių pagalba ir komponuojant plokštumas. Jų grubus geometriškumas primena lino raižinio kompozicinius principus. Grafiškumo įspūdį taip pat stiprina ir puikiai įvaldytas akademinis piešinys. Kai kur paliekama pieštuko linija, drobė dengiama lesiruote, kuri kontrastuoja su šalia esančiu tirštu dažų sluoksniu. Kūrinių vaizdas fiksuojamas pagal pačios autorės susigalvotą formulę: pastebėti + mąstyti + matyti. „Pastebėjus vaizdą, jį eskizuoju. Tuo metu vyksta intensyvus idėjos generavimas ir apmąstymas, kuris tampa piešiniu ant drobės. Finale, kai viską pamatau, sudėlioju spalvas ir potėpius, kurie užbaigia šio proceso ratą. Atidžiau žvelgiant, daugumoje darbų ši formulė yra itin pastebima“, – sako K. Asinus.

              Parodoje vaizduojama kasdienybė perša mintį, kad jos suvokimas priklauso nuo proto lankstumo ir jautrumo. Šią mintį iliustruoja darbo „Tiranozauro palikuonys“ sukūrimo istorija. „Kartą, stebint belakiojančias vištas, šmėstelėjo mintis, kad jos paradoksaliai panašios į tiranozaurus. Susimąsčiau, kad net prabėgus milijonams metų, žmogus iki šiol instinktyviai jaučia istorijos tėkmę prieš savo akis gamtoje. Įvyksta tarsi keliavimas laiku. Žvelgiant į vištas tampa aišku, kad kūnas – tik kosminis laiko kostiumas, kuriame gali tilpti nuožmiausi grobuonys ir trapiausi bei nekalčiausi padarai. Jie vienu metu gyvena čia ir dabar.“

              Menininkė paveikslais tarsi klaidžioja nuo to, kur yra (fiziškai) į ten, kur nori būti (yra emociškai). Keliaujama nuo realybės prie troškimų, nuo buities prie būties. Kelionė vyksta mintimis per konkrečius įvaizdžius, daiktus. Autorė tai vadina minties sparta arba „Minties Avenue“. Sąvoka avenue reiškia platų taką, gatvę, prospektą, alėją ir, netgi būdą, t.y., dalykus, kurie simbolizuoja tėkmę, judėjimą, dinamiką. „Kelių gali būti daugybė. Menininkas pateikia savo viziją, bet tai nebūtinai reiškia, kad žiūrovas bus nuvestas tuo pačiu avenue. Labai tikėtina, kad parodoje eksponuojamas nutapytas darbas jam sukels dar daugiau minčių ir nuves dar įdomesnėmis kryptymis. Aš kviečiu pasivaikščioti, pabūti, pamatyti. Atsipalaiduoti“, – sako Kristina Asinus.

              Kristina Asinus 2018 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos bakalauro studijas. Dalyvavo daugelyje grupinių parodų, surengė personalinių ekspozicijų. Plenerų „3 dienos“ ir „Mažosios Lietuvos ženklai – bažnyčios“ dalyvė. Apdovanota diplomu A. Švėgždos tarptautiniame piešinio konkurse (2017 m.).

Parengė Aurelija Seilienė