Antanas Gudaitis

Antanas Gudaitis gimė 1904 07 29 Šiauliuose. Vienas žymiausių lietuvių tapytojų.

1922–1926 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1926–1929 m. studijavo Lietuvos universitete literatūrą, Kauno meno mokykloje pas Justiną Vienožinskį. 1929–1933 m. studijavo freską Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje, Aleksandros Ekster (Aleksandra Exter), Andrė Loto (Andre Lhote), Kolarosio (Colarossi), Juliano akademijose Paryžiuje. 1932–1935 m. dalyvavo grupuotės „Ars“, nuo 1935 m. Lietuvos dailininkų sąjungos veikloje. 1940–1941 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje, 1941–1985 m. Vilniaus dailės institute (su pertrauka; profesorius – 1947). Nuo 1931 m. dalyvavo parodose; individualios Kaune (1937, 1965, 1974, 1984), Vilniuje (1962, 1964, 1974, 1980, 1984), Taline (1965), Maskvoje (1969), Rygoje (1975), Lvove (1980). Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė figūrinių kompozicijų, natiurmortų, sukūrė piešinių, plakatų, scenovaizdžių, parengė interjero projektų. Paveiksluose ryšku Polio Sezano (Paul Cézanne) plastinės vaizdų sandaros, kompozicijos principai, Andrė Dereno (Andre Derain), Žoržo Brako (Georges Braque), Pablo Pikaso (Pablo Ruiz Picasso), Vincento van Gogo (Vinsento van Gogh), italų dailės, senojo meno įtaka, piešiniuose – neoekspresionizmo tendencijos. Vėlesniojo laikotarpio kūriniuose išryškėjo savita tapymo maniera.

Pagrindiniai žanrai – portretas, natiurmortas, peizažas. Paveikslams būdinga raiškūs sodrių spalvų deriniai, liaudies meno tradicijos tąsa ir transformacija (motyvų, kolorito), apibendrinta kompozicija, psichologizmas. Pokario laikotarpiu nutapė realistinių figūrinių kompozicijų. Nuo 6 dešimtmečio pabaigos A. Gudaičio tapybai būdinga kontrastingos spalvos, faktūrų raiškumas, nuotaikų, ritmikos įvairovė. Nutapė portretų, peizažų, simbolinių, alegorinio turinio paveikslų, juose metaforiškai perteikė asmeninę patirtį, sudėtingus žmonių tarpusavio santykius. 7–9 dešimtmečio paveiksluose dažni simboliniai paukščio, arklio įvaizdžiai, grotesko, personifikacijos elementai, improvizacija, siužeto potekstės ryškinimas. Vėlyvojoje kūryboje vyrauja santūresnės formos ir spalvos, dramatizmas. Meistriškai naudodamas plastines tapybos priemones A. Gudaitis savo kūriniuose plėtojo žmogaus būties, gaivališko ir pirmapradžio santykio su gamta temas, naudojo nacionalinius motyvus ir įvaizdžius. Padarė didelę įtaką XX a. lietuvių dailininkams (koloristinei tapybai). 1965 m. apdovanotas LSSR valstybine premija.
Mirė 1989 m. balandžio 20 d. Vilniuje.